Skaičiau, mečiau knygą į šalį ir vėl pradėjau iš naujo. Kaip iš pasakos – dangus kantriausiems. Tikrai nesigailiu, kad pradėjau skaityti iš naujo ir supratau istorijos grožį ir subtilumą, nes skaitydama tik pirmą ar antrą skyrių nesupranti, kur istorijos pradžia ar pabaiga, maišosi moterys, draugai ir prasmės, tik įpusėjus knygą, atsiveria istorijos tėkmė, kaip ji dėliojasi.

Istorija iš dalies paprasta, bet nepaprasta, susitinki su herojais, kurie realūs ir galėtum pamatyti gatvėje, bet fantazijos jų galvoje skrieja toli realybės zonos. Viskas taip pasakiškai paprasta: vyras sutinka moterį, atsiranda vaikas, tėvai prieštarauja, bet tai neišskiria, tik suartina. Viskas gražiai ir dėliotųsi, jei fone neatsirastų mistiškas draugas, kurį reikia surasti, dar dabar galvoju, kad draugas buvo išgalvotas, kad būtų galima išvažiuoti ir susidurti su nuotykiais, atrasti naujų spalvų.

Turbūt teko matyti internete lentelę :

 

Šitoje lentelėje galite matyti, kaip rašytoje knygose vyrauja tos pačios temos, tai ir šioje knygoje Jūs vėl atsidursite Vienoje, skaitysite apie imtynininkus ir neištikimybę, bei žinoma vėl išgirsite istoriją apie Vienos zoologijos sodą, iš kurio buvo paleisti gyvūnai, kai kuriuos suvalgė žmonės, o kiti patys valgė žmones. Kas stipresnis, to viršus.

Knyga irvingiška, šmaikšti, su istorija nekasdieniška, bet realia. Verta skaityti ir mėgautis.

Reklama