Būtų lengviausia pasakyti – knyga apie svingerius, bet tai tik dalis tiesos, nes aš taip maniau, gal tik pusę knygos, paskui viskas apsivertė aukštyn kojom ir supratau, kad svingeriavimas tik kaltės išpirkimas, vieną kartą pasidavus geiduliams.

Pradėjau skaityti ir net stebėjausi, kokia ji neirvingiška, tokia gili ir siekianti parodyti veikėjų jausmus, bei išgyvenimus, nes nelengva atsiduoti svetimam asmeniui ir pradėti žaisti žaidimą, kuriam reikia pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais, kuriam reikia atsipalaidavimo ir mokėti mėgautis ir imti viską, ką duoda gyvenimas.

Žaidimas jausmais yra sudėtingas, gyvenimas santuokoje kelia daug reikalavimų ir susitvardymo, nes jei pasiduoti geiduliams, nemigai, tai vėliau turi išpirkti savo kaltes ir žaisti pagal kito asmens taisykles.

Galima sakyti knyga apie meilės trikampį, nes ketvirtas asmuo tik stebėjo viską iš išorės ir atliko pavestą užduotį, tuo nesimėgaudamas, žaidimas iš reikalo.

Knyga sukelia jausmą, kad rašytojas bręsta ir ima rašyti ieškodamas giliau prasmės, ne vien keldamas juoką ir stengdamasis nustebinti rašytoją. Ši knyga mane maloniai nudžiugino, kad Irvingas gali rašyti kitaip, žinoma neužmiršdamas savo pomėgio provokuoti scenomis iš išvykos keturiese lyg adomo ir ievos laikais.

 

Reklama