Siužeto ašis – dieviško balso pop dainininkės Vynos Apsaros ir Ormaus Kamos, nepaprasto likimo muzikanto ir dainininko, meilės istorija. Ormus čia suranda , čia vėl praranda savo Vyną, o galutinai jos netenka, kai per koncertinę kelionę Pietų Amerikoje ją praryja sudrebėjusi žemė.

Meilės istorija – apipinta mitais ir realybe, ne kartą minimas Orfėjas, kuris dėl savo Euridikės kėlėsi į Požemio karalystę, bet išbandymo neišlaikė, smalsumo pagautas atsisuko atgal žvilgtelėti. Panašiai Ormui ir Vynai nutiko – meilė begalinė, tik daug išbandymų, kuriuos išlaiko tik tikra meilė, kurios nenužudo Mirtis.

Knyga – ilgas mitologinis pasakojimas, kaip paprasti žmonės periima dievybių sąvybes, nes tėvai apdovanoja juos vardais, su istorija ir lemtimi.Skaitydama Rushdie kūrybą negali apibendrinti knygos ties vienu siužetu, nes jo istorija plati, apimanti ne tik Indiją, bet plečiasi į Europą, bei Ameriką, periimamos naujos kultūros.

Kai kada apninka jausmas, kad autorius kuria istoriją žmonių gyvenančių Indijos miestuose, bet herojai niekur nedingsta, gyvena kiekvienas savo knygoje ir kartais susitinka tarpusavyje, bendroje aikštėje, kad ir Kafo aikštėje, kur vykdomi lyginimo ir sausinimo procesai. Sutinkami ankstesni Rushdie išgalvoti arba realūs herojai : anglas Metvoldas, išgarsėjęs savo dideliu dvaru, taip pat Mauro motina Agora, garsi menininkė. Ir visai netikėtai vėl prisimenamas Honus Katrakas, kuris knygoje “Vidurnakčio vaikai” buvo sugautas su meiluže meilės lizdelyje ir skandalingai ( kiek pamenu išėjus iš vonios kambario po meilės akto) nušautas meilužės vyro – jūrų laivyno karininko.

Dažniausiai žudomasi pavasarį. Kai visas pasaulis įsimyli, meilės stoka juntama skaudžiausiai. ( 443 psl.)

Mūsų žmogiškumo požymis yra meilė. ( 447 psl. )

Jei nori įminti mįslę, reikia išeiti už rėmo. ( 461 psl. )

Knyga nuostabi, verta perskaityti ir mėgautis istorijos tėkme, plaukti pasroviui, atsipalaidavus ir leidžiant pasakotojui Salman sekti savo pasaką.

 

Reklama