lazario

“Lindtas buvo pats paprasčiausias genijus – ir tai suprato net tie, kurie apskritai nieko nesuprato. Ypač moksle.”

Taip pat sekėsi Lazariui ir su moterimis – genialiai, nes kaip pavadinti reiškinį, kai tavęs nekenčiančią moterį, galų gale išmokai tave pamilti ir viduje pripažinti, kad su tavimi praleistas laikas – tai laikas, kurį įvertini ir brangini.

Puiki knyga, su kuria galima pradėti 2014 metus ir tikėtis atrasti dar subtilesnių perliukų, trumpai apie knygą ir jos sukeltas emocijų bangas, nes tos bangos, lyg potvynis, užplūstantis mane vidurnaktį ir paskandinantis Ensko šaltyje, leidžiantis atsidurti užkuliuose ir stebėti, kaip genialumas nedaro šokėjos laimingos, nes tas noras turėti savo vietą pasaulyje, turėti ramybę yra didesnis už talentą, ir tas noras nenurimstantis, pasiklydęs kartose, pagaliau atranda savo vietą.

Apie knygą: Turbūt kalbėta ir prirašyta daug ir puikiausiais žodžiais išgirta, aš prie šito galiu tik prisidėti ir pridėti dar vieną “Wow”. Kažkas virpinančio apima tave, kai tu skaitai šią knygą ir istorija apie genijaus kelią, įveltą į meniškų žodžių žaismą įgauna subtilų skonį, kurį gomuryje palieka geras vynas, tu mėgaujasi istorija ir bijai suskanauti greitai, nes knyga tokia trumpa ir atrodo dar tiek norėtum sužinoti.
Norėjau dar daugiau pasakojimų apie Galiną Lindt, apie jos vidines aistras, išgyvenimus.Norėjosi dažniau girdėti jos vidinį balsą.
ir pabaigai: Rekomenduoju stumti visas knygas į šalį ir imti šią knygą, malonumas garantuotas!

Reklama